vakarynos

vakarỹnos sf. pl. (2) NdŽ, DŽ¹ 1. LTR(Vlkv, Klvr), Plv, Alk, Mrj etnogr. senoviškų vestuvių išvakarės, kai jaunoji atsisveikina su jaunimu ir kaimynais, mergvakaris, pintuvės: Vakarỹnos būna – nupuošia kampą, pamergės šoka Všt. Paskutinį vakarą pas merginą būdavo vakarỹnos Graž. Šokom smagiai vakarỹnose, o vestuvėse pašoksim da smagiau Pns. Šeštadienį prieš vestuves darydavę vakarynas su daugybėmis apeigų LTII424. Per vakarynàs jaunimas tik sueina LKT208(Brt). Pukšų buvo vakarynos, leido dukterį į paprūsę Ašb. Vakarynų vakarėlį pjovė boba gaigalėlį LTR(Lbv). 2. DŽ¹ žr. vakaronės 2: Ką jūs čia dylat su tais linais – padarykit vakarynas, ir iškulsim Rdm. Kaimynas padarė vakarynàs plunksnom plėšyt Vlkv. 3. NdŽ, DŽ¹ vakarinis pasilinksminimas, vakarėlis: Žmonės skubėjo namo iš svečių, restoranų, vakarynų rš.